Spausdinti

Projektas „Keliauk po Lietuvą“

      Rugsėjo 27 diena, 15 valanda. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos devintų ir vienuoliktų klasių mokinių grupė, lydima technologijų mokytojos – A. Vitkauskienės ir istorijos mokytojos J. Sipavičienės lipa į autobusiuką ir keliauja kaimo turizmo sodybos „Dzūkijos perlas“ link. Čia mokiniai bus supažindinami su lietuvių tradiciniais patiekalais, jų gamyba bei aktyviai leis laiką gamtoje. Vienas iš kelionės tikslų - paruošti pažintinę vaizdinę medžiagą anglų kalba, kuri bus naudojama mainų programos projektui – „Mano močiutės pyragai“. Vaizdo montažas turi būti pritaikytas į Lietuvą iš užsienio atvykstantiems projekto dalyviams, kad jie susipažintų su lietuvių liaudies patiekalais bei Lietuvos gamta.

      Atvykome į sodybą. Oras buvo gana šiltas ir saulėtas. Čia mokinių laukė sodybos šeimininkė Birutė Steponkevičienė, kuri mums pristatė „Dzūkijos Perlo“ sodybą, pavaišino unikaliomis mišrainėmis, vyniotiniais, silkute bei labai skaniu spanguolių pyragu, kurio buvo prikepta tiek, kad visi galėjo vaišintis ligi pat vakaro. Pasistiprinę, įsikūrėme erdviame kambaryje. Vos įžengę  vidun, pajutome šilumą, sklindančią iš besikūrenančio židinio, o viduryje kambario stovėjo bilijardo stalas. Įsikūrę, ėjome laukan, apžiūrėjome teritoriją. Paėjus takeliu, tarp medžių pastatyta krepšinio aikštelė, kurioje dauguma mokinių leido laiką ligi vakarienės. Atėjus vakarui, buvome pakviesti į virtuvę, kurioje buvo kuriama senovinė malkinė krosnis. Gavome darbo sumerkti į vandenį išdžiovintus kopūstų lapus, juos ištepti aliejumi bei nulupti ir sutarkuoti bulves. Šeimininkė paruošė nuostabų tarkį dzūkiškoms bandoms. Bandos – tai tarsi bulviniai blynai, kepami atviroje krosnyje, kuri ir padaro jų skonį tiesiog ypatingą. Bandos kepamos pagal seną tradiciją ant kopūstų lapų, nes anuomet kepimo popieriaus nebuvo ir džiovinti kopūstų lapai buvo puiki to alternatyva. Galop vakarienė iškepė, iš krosnies sklido nuostabus kvapas. Šeimininkė bandas patiekė kartu su grietinėlės ir grybų padažu bei spirgučiais. Ausys linko visiems. Dauguma mokinių, tuo tarpu ir aš, šį patiekalą ragavau pirmą kartą. Skonis priminė bulvinius blynus bei bulvių plokštainį, tačiau tai buvo dar keletą kartų skaniau. Pavakarieniavome. Jau buvo gana vėlus vakaras, kuomet galėjome ramiai pasėdėti pavėsinėje, prie vandens telkinio, eiti į apšviestą sporto aikštelę ar miegamajame, linksmai besiklausant muzikos, žaisti bilijardą. Kai jau buvo tikrai vėlu, mokiniai sumigo. Ateinantį rytą mūsų laukė žygis, pirtis ir ant tvenkinio kranto stovintis kubilas.

      Pabudome stipriai lyjant lietui. Antros dienos oras buvo kur kas žvarbesnis ir šaltesnis. Mūsų laukė liaudiški pusryčiai – lietiniai su mėsa, lietiniai su sūriu, kibinai bei „Ramadano“ sriuba. Maistas buvo puikus, visi produktai naminiai, jautėmės lyg atvykę pas močiutę į kaimą. Papusryčiavome. Nesiliovė lyti, todėl žygį teko atšaukti. Mūsų laukė karšta pirtis, o sušilus - norėjome atsigaivinti. Lietausbuvo per maža, todėl šokome į visai šalia esantį didelį baseiną. Po nakties vanduo buvo gerokai atšalęs, tačiau labai gaivinantis bei grūdinantis. Viena iš didžiausių atrakcijų buvo sėdėti karštame kubile, pavėsinėje ant tvenkinio kranto, stipriai „pilant“ lietui. Pietums sodybos šeimininkė pavaišino tradiciniais cepelinais su Dzūkijoje rinktų grybų padažu. Papietavę iškeliavome namo. Ačiū mokytojoms, suorganizavusioms tokią išvyką, per kurią praplėtėm savo akiratį, paragavome įvairių tradicinių patiekalų, pabendravome ir gerai praleidome laiką.

Jaunųjų turistų būrelio narys III D klasė Vytautas Rimas

Joomla! derinimo konsolė

Sesija

Profilio informacija

Atminties naudojimas

Duomenų bazės užklausos